prigebėti
Look at other dictionaries:
gebėti — gebėti, gẽba, ėjo intr. 1. (su bendratimi) turėti papratimą, mėgti: Aš nègebu eiti su kurpėmis į miestelį, t. y. neturiu papročio J. Mano vyras geba gerti arielką J. Anyta geba tapnoti ligonį J. Ana nègeba keikti, blazgatyti J. Ana per skūpumą … Dictionary of the Lithuanian Language
pagebėti — pagebėti, pàgeba, ėjo intr. turėti kiek papratimo, pamėgimo: Mes nepàgebame eiti į karčemą J. gebėti; įgebėti; pagebėti; prigebėti; sugebėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sugebėti — sugebėti, sùgeba, ėjo intr. galėti ką atlikti, įvykdyti: Galingosios taikos jėgos sugebės pažaboti juodąsias karo jėgas, apginti ir sustiprinti didįjį taikos reikalą (sov.) sp. Tačiau senelis sugebėdavo išsiuntinėti visus namiegus ir, pasilikęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgebėti — įgebėti, į̃geba, ėjo intr. galėti, sugebėti: Taip į̃gebi pykti dėl menkų nėkų Užv. Tankiai dainuoti, šokinėti į̃gebame J. Bankas steigti ir tvarkyti jie visur ingeba rš. | refl. tr.: Sūnus amatą račiaus įsigebėjo, t. y. išmoko J. gebėti; įgebėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
